Norint pateikti būtent Jums aktualią informaciją, šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Tęsdami naršymą Jūs išreiškiate sutikimą dėl slapukų įrašymo. Plačiau apie slapukų naudojimą skaitykite čia

Gerai

Lietuvoje siekiama apsunkinti kreditorių padėtį

2019-05-07
Europos bankininkystės institucijos (anglų k. The European Banking Authority) duomenys rodo, kad Lietuvoje pradelstos paskolos yra mažesnės už Europos vidurkį, tačiau skolų išieškotojai atkreipia dėmesį į blogėjančią kreditorių padėtį. Anot specialistų, tokia situacija gali paveikti Lietuvos investicinį patrauklumą.
 
Praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį Lietuvoje užfiksuotos pradelstos paskolos sudarė 2,5 proc. ir buvo vienos mažiausių visoje Europoje (Europos vidurkis yra 3,4 proc.). Palyginimui, pradelstos paskolos Graikijoje sudarė 43,40 proc., Portugalijoje – 12 proc., Italijoje – 9,4 proc., Latvijoje – 3,2 proc., Lenkijoje – 5,3 proc.
 
Nors tai – puikus Lietuvos pasiekimas, indikuojantis, jog dauguma šalies skolininkų geba vykdyti savo įsipareigojimus, specialistai teigia, kad pastaruoju metu daugėja bandymų kreditorių sąskaita lengvinti skolininkų gyvenimą.
 
Skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonės UAB Legal Balance direktorius Marius Šlepetis atkreipia dėmesį, jog vienašališkos nuolaidos skolininkams sunkiai suderinamos su visų šalių interesų pusiausvyra ir neskatina skolininkų disciplinuotai grąžinti skolas. Deja, praktikoje nereti atvejai, kai skolos negrąžinantis subjektas elgiasi piktybiškai, tačiau vis tik jis, o ne kreditorius yra laikomas nukentėjusiuoju.
 
Pernai priėmus tam tikrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimus, gali būti išskaitoma mažesnė skolininkų pajamų dalis, suvaržomas išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto, o taip pat nustatyta minimali suma, iš kurios skolos išieškojimas negalimas. Šiuo metu parlamente svarstomas ir kitas – Skolų išieškojimo įmonių – įstatymo projektas, kuriuo ketinama riboti skolininkams taikomų netesybų dydį ir terminą, tokiu būdu mažinant pagrįstas kreditorių reikalavimų sumas.
 
M. Šlepečio įsitikinimu, tokios iniciatyvos blogina ne tik kreditorių, bet ir pačių skolininkų padėtį: nors iš skolininkų galės būti išskaitomos mažesnės sumos, tačiau skolos išieškojimas dėl to užtruks kur kas ilgiau, vadinasi, didės už pradelstus įsiskolinimus skaičiuojamas palūkanų dydis.
 
Nuo 2020 metų, išieškant skolas, atsiras ir neliečiama skolininko turima 250 eurų suma, iš kurios negalimas išieškojimas. Viešoje erdvėje pabrėžiama, jog tokia norma „pažabos antstolių apetitą“, tačiau realiai nukentės ne antstolis ar jo uždarbis, o sąžiningas kreditorius, siekiantis atgauti jam priklausančius pinigus.
 
Negana to, įstatymų leidėjas siekia, kad kreditorius negalėtų pats pasirinkti antstolio, kuriam patikėtų išieškoti skolą, o visos vykdomosios bylos būtų proporcingai išdalinamos dirbantiems antstoliams. Tai vėlgi nebent skolininkams palankus pakeitimas, tačiau kyla klausimas, kaip tokia nuostata paveiks kreditorių interesą kuo efektyviau atgauti skolas.
 
“Ne paslaptis, kad dalis antstolių dirba itin efektyviai. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl kreditorius turi už paslaugas mokėti rezultato galbūt nepasieksiančiam antstoliui ir negali pats pasirinkti pasiteisinusio antstolio paslaugų? Apibendrinant įvairius pastarojo meto pokyčius, tampa sunku vadinti Lietuvą Europos fintech sostine – vargu ar šalyje norintiems kurtis startuoliams patraukli žinia, jog Lietuvos įstatymų leidėjas sistemingai blogina sąlygas kreditoriams efektyviai atgauti skolas”, – sako M. Šlepetis. Jis apgailestauja, kad rengiant minėtas pataisas nebuvo siekta išklausyti skolų išieškotojus vienijančių organizacijų poziciją ir įvairiapusiškai aptarti, kaip pasiūlymai gali paveikti ne tik kreditorius, bet ir visos šalies investicinę aplinką.
 
M. Šlepečio teigimu, šiuo metu yra rengiama Europos Sąjungos direktyva dėl skolų pirkimo ir išieškojimo, kuria Europos Komisija skatins bankus pardavinėti pradelstas skolas specializuotoms agentūroms, galinčioms skolininkams taikyti nuolaidas, nustatyti ilgesnius mokėjimo terminus ir taip padėti žmonėms išsivaduoti nuo skolų. „Stebint Europos tendencijas, nėra visiškai aišku, kodėl Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko priešingą kryptį – ne efektyvinti bei plėtoti antrinę paskolų rinką, o ją varžyti“, – sako jis.
 
Specialistas sutinka, kad šalyje turi veikti aiški ir subalansuota skolų išieškojimo sistema, turi būti rūpinamasi ir skolininkų interesais, tačiau reiškia abejones, ar šiuo metu Lietuva eina teisingu keliu.
 
Kaip teigiamą pavyzdį M. Šlepetis paminėjo Latviją. Anot jo, kaimyninėje šalyje veikia puikiai reglamentuota skolų išieškojimo rinka, kurioje bendrovė gali pagalbos kreiptis į skolų išieškojimo agentūrą, tačiau nebūtinai mokėti už jos paslaugas. Mat Latvijos įstatymai numato konkrečią sumą, kurią skolininkas turi sumokėti išieškojimo kompanijai už tai, kad laiku neatsiskaitė su klientu ir šis dėl to patyrė laiko sąnaudas, galbūt dėl to sutriko jo lėšų apyvarta ir pan.
 
“Manau, logiška, kad skolininkui tenka išlaidos už skolos išieškojimą, nes būtent dėl jo priimtų sprendimų ar veiksmų skola laiku negrąžinama, o kreditorius patiria nepatogumus ar nuostolius”, – sako skolų išieškojimo įmonės vadovas.
 
Todėl, anot jo, teisės aktais reikėtų skolininkus motyvuoti laiku grąžinti skolas (pvz., kaip tai daro Latvija, išieškojimo kaštus perleidžianti skolininkui), o ne „bausti” kreditorius, perkeliant laiku negrąžintos skolos ir administracinę, ir finansinę naštą ant jo pečių.
 
Cituojant prašome nurodyti informacijos šaltinį.
 
Asmuo kontaktams:
Marius Šlepetis
UAB „Legal Balance“ direktorius
Mob. tel. 8 601 92542
El. p. marius@legalbalance.lt
www.legalbalance.lt




Prenumeruokite naujienlaiškį