Kodėl reikalingas europinis sąskaitos blokavimas?
Sąskaitos areštavimo sąlygos ir tvarka skiriasi kiekvienoje valstybėje, todėl kreditoriai susiduria su sudėtingais, brangiais ir ilgais procesais. Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo reglamentas šiuos procesus suvienodina visoje ES (išskyrus Jungtinę Karalystę bei Daniją) ir leidžia kreditoriui per savo valstybės teismą gauti blokavimo įsakymą, kuriuo skolininkui užkertamas kelias pervesti ar išimti kitose šalies banko sąskaitoje laikomas lėšas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokių lėšų naudojimas apribojamas ne tik pačiam sąskaitos savininkui, bet ir kitiems asmenims, kuriems jis patikėjo per ją atlikti mokėjimus, įskaitant periodinio mokėjimo nurodymus, tiesioginio debeto sutartis ir pan.
Kokia yra europinio sąskaitos blokavimo įsakymo gavimo ir įgyvendinimo procedūra?
Kreditorius kreiptis dėl sąskaitos blokavimo gali bet kuriame etape: dar prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, nagrinėjant bylą arba jau turint teismo sprendimą arba taikos sutartį. Visgi jei sąskaitas prašoma blokuoti dar prieš pradedant teisminį procesą, kreditorius ieškinį teismui privalo pateikti per 30 dienų, kitaip blokavimo įsakymas panaikinamas. Prašymas paduodamas teismui, kuris gali nagrinėti arba jau yra išnagrinėjęs pagrindinę bylą dėl skolos priteisimo.
Prašymo blokuoti sąskaitas pateikimas neužtikrina, kad jis bus patenkintas: kreditorius turi įrodyti teismui, kad jo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga, kurios nesuteikus tikėtina, kad skolininkas iššvaistys, paslėps, sunaikins turtą, perleis jį už mažesnę vertę ar pan. Jeigu kreditorius kreipiasi tuo metu, kol skola dar nėra priteista, teismas turi būti įtikintas, kad toks reikalavimas yra pagrįstas ir bus patenkintas.
Teismas skolininkui apie svarstomą blokavimo įsakymo klausimą nepraneša – taip siekiama užkirsti kelią skolininkui paslėpti turimas lėšas. Kreditoriui nebūtina žinoti tikslaus blokuotinos banko sąskaitos numerio. Jeigu tokios informacijos nėra, teismas kreipiasi į institucijas atitinkamoje valstybėje, kad šios pateiktų duomenis skolininko sąskaitai nustatyti. Gavus tokią informaciją, teismas išduoda blokavimo įsakymą ir kreditorius kreipiasi į kitos valstybės instituciją, atsakingą už sąskaitos areštavimą (Lietuvoje tai patikėta antstoliams), kuri blokuoja sąskaitą reikiamai sumai. Jeigu sąskaitoje esanti suma yra mažesnė, nei nurodyta blokavimo įsakyme, įšaldomos visos sąskaitoje esančios lėšos.
Sąskaita blokuojama tol, kol blokavimo įsakymas yra atšaukiamas, nutraukiamas jo vykdymas, arba kol įvykdomas teismo sprendimas, t. y., kol įšaldytos lėšos yra nurašomos nuo sąskaitos.
Galimi sunkumai
Kol kas galima tik pasvarstyti apie tai, ar sėkmingai realybėje vyks skolininko sąskaitos užsienyje nustatymas. Valstybės turi paskirti konkrečias informavimo institucijas, kurios bus įpareigotos operatyviai pateikti teismui informaciją apie toje šalyje atidarytas skolininko banko sąskaitas. Lietuvoje tokią funkciją vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri informaciją apie Lietuvoje atidarytas skolininkų banko sąskaitas kreditoriams pateiks naudodama mokesčių apskaitos informacinę sistemą.
Savaime suprantama, jog kiekvienoje valstybėje renkamų duomenų apie skolininkų turtą apimtis skiriasi, todėl kyla rizika, jog ne visais atvejais atsakingos institucijos gebės pateikti išsamią informaciją, ir blokavimo įsakymas nebus išduodamas. Europos komisija dar 2008 metais paskelbė žaliąją knygą, kurios tikslas – valstybėms konsultuotis dėl skolininkų turto, turimo visoje Europos Sąjungoje, skaidrumo didinimo. Nustatyta, jog turėtų būti parengtas projektas dėl priemonių bei sąlygų, kuriomis remiantis valstybės savo viduje turėtų rinkti informaciją apie skolininkų turtą ir ją viešinti. Šis projektas nėra parengtas, ir tokių sąlygų nėra nustatyta, todėl tikėtina, kad kreditoriui tam tikrais atvejais bus užkertamas kelias pasinaudoti europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, kai užsienio valstybės informavimo institucija neturės pakankamai duomenų apie skolininko atidarytas banko sąskaitas toje šalyje.